Idėjos sukurti tikslų tyrimų vertinimo metodą gimimas

Pirmą kartą šio metodo kūrimo ėmiausi 2009 metais. Pažįstama moteris pasakojo, kad vis dažniau ją užklumpa priepuoliai: staiga pakyla kraujospūdis, apima stipri baimė, noras bėgti, atrodo, jog tuoj mirs, o galvoje pradeda ūžti. Viskas praeidavo dar nespėjus kreiptis į polikliniką ar vaistinę. Ji turėjo kelis kraujo tyrimų rezultatus, tačiau gydytojai teigė, jog juose nieko blogo nemato. Ji klausė, kas su ja vyksta ir kodėl. Norėdamas jai padėti, paprašiau jos duoti turimus kraujo tyrimus. Tuo metu turėjau ir savo, sūnaus bei dar vienos pažįstamos tyrimų, kuri taip pat jautėsi prastai. Norėjau sukurti būdą, kaip tyrimų rezultatus pateikti grafiškai – taip, kad kiekvienam, ne tik gydytojams, būtų aišku, kurie rodikliai nukrypsta nuo normos. Tai galėtų padėti stebėti gydymo efektyvumą.

Pasitelkęs inžinerinę patirtį, pradėjau dirbti ties šiuo įdomiu projektu. Būtent čia supratau esminį principą, kuris ir toliau išliko pagrindiniu metodo elementu:
tyrimo rodmenis reikia vertinti ne nuo normų ribų, o nuo normų vidurio.

Normų intervalą nuo mažiausios reikšmės (a) iki didžiausios (b) padalinau į dešimt dalių. Kiekviena dalis arba langelis tampa sutartiniu vienetu, pagal kurį galima vertinti nukrypimo lygį.

Tokiu būdu sudaryti grafikai aiškiai parodė, kad tos moters raudonųjų kraujo kūnelių skaičius yra mažesnis už normą – mažakraujystė. Kitas tyrimo rodiklis, eozinofilų (EOS) sumažėjimas žemiau normos, privertė kreiptis į Medicinos enciklopediją, kur paaiškinta, jog EOS mažėjimas žemiau 1 % gali rodyti antinksčių ligą.

Greitai tai patvirtino ir echoskopinis tyrimas, kuris nustatė didelį antinksčio naviką, diagnozė: ferochromocitoma. Inkstą pavyko išsaugoti, o po operacijos išnyko visi negalavimai.

Tai buvo pirminis, dar labai paprastas grafiškai pateikiamas tyrimas, tačiau ir toks būdas gali padėti gydytojams geriau pastebėti nukrypimus nuo normų.